plerza

plérza scom. (1), plerzà (2) menk. 1. Slnt, Ut, Šd, Vdš išdribęs, nevikrus, nerangus žmogus: Tokia išdribusi, plérza, i kokį gražų vyrą gavo! Krš. Eina toks plérza – nė turguj vietos neužtenka Sdb. Storumas mergaitės – kaip plerzà Vlkv. Vajė, kokia tu plérza per tuos akuliorius! Kt. Pasakyk toms plérzoms, kad geriau ganytų gyvulius Jnš. Ta plerzà čia atsivelka Alk. 2. plepus žmogus: Tokiai plérzai nieko negali užvieryt: ji viską išzaunys Sn. Tam plérzai liežuvis visada mala Svn. ║ J neramus žmogus. 3. iškleręs, sunešiotas daiktas: Sušlapo tie batai ir pasidarė tikri pler̃zos Gs. Kiek tu už šitą plérzą nori? Švn.